L’histoire d’un crime national en cri des plaines
Après avoir rédigé des rapports sur les conditions de santé des enfants autochtones dans les pensionnats de 1904 à 1914 et avoir vu ces rapports ignorés par ses supérieurs, le Dr Peter Henderson Bryce a publié ce pamphlet à compte d’auteur en 1922. Il y explique le contexte de ses rapports et leur réception par le gouvernement, ainsi que les conclusions et les statistiques trouvées dans les rapports originaux.
Sur cette page, vous trouverez une traduction en cri des plaines du texte original anglais du Dr Bryce.
ÂCIMOWIN OHCI MÂMÂWACI-KAYÂS WANITÔTAMOWIN
KÊHCINÂHOWÎWIN A
Masinahikan ôki Nêhiyawak Opimâtisiwiniwâw ohci Kânata ispîhk 1904 isko 1921
-OHCI-
MASKIHKÎWIYINIW P. H. BRYCE, M. A., M. O.
Okimâhkân Nanâtawihiwêwin ohci Nêhiyaw Kihci-Kamikohk.
Niya. Sîhkihkêmowin Opaminikêwak ohci ka-kî-itasinahikâtêw Ohpahowi-Pîsim. 22nd, 1904, omasinahikêw kî-nawasônâw Nanâtawihiwêwin Owâpahcikêw isi Kihci-Kamikohk ohci Pîhtokamik êkwa Nêhiyaw Paminikêwin, êkwa niki mamisîtotâkâwin asici miyw-âyâwin nâkatohkâtêwina ôki Nêhiyawak ohci Kânata. Ôma Sîhkihkêmowin Opaminikêwak ohci mâmiskôcikâtêw:
« Awa ka-masinahikasôt ayâw kistêyihtâkosiwin ta-wîhtamâkêt ê-ihtakohk nânihkêyimowin nitawêyihtâkosiwin kiki nawasônikêwin ohci nanâtawihiwêwin owâpahcikêw ta-pimohtêstahk ôma Pîhtokamik Opaminikêw êkwa Kihci-Kamik ohci Nêhiyaw Paminikêwin. Awa ka-masinahikasôt tâpwêyihtam onahîkâsowin kiki ôma atoskêwin ka-wîhcikêtêk ispimâyihk miciminikâtêw êwako mistêyihtâkwan iyikohk ohci Mr. Peter Henderson Bryce, M. D. mêkwâc ôma êkwa kiki kayâhtê kinwêsîs ohci Masinahikêsîsiwiw kiki Okimânâhk Mâmawohkamâkêwin ohci Miyw-âyâwin ita Ontario, êkwa ayâw mistahi kiskêyihtamowin ka-mâmawohkamâtohk asici tipiyaw miyw-âyâwin ohci kâ-piskihtahastâhk. »
(Owîhowin)
CLIFFORD SIFTON, .
Okimâhkân ohci Pîhtokamik êkwa Okimâhkân Opaminikêw ohci Nêhiyaw Paminikêwin.
Kiki nistam pîsimwân mwêstas ispîhk omasinahikêw onawasônikêwin kî-atoskâtam oyinikêwin êwako nanâtawihiwêwin wâpahcikêwin ohci pîtatowêwak ita kihcikamiy kapâwina; mâka wîpat kî-mâcihtâw nahâwinikêwin mosahkinikêwin ohci miyw-âyâwin kiskêyihtamohiwêwin ohci mihcêcis Nêhiyaw Iskonikana ka-papâmastêki misiwê Kânata. Kiki itahto askiy isko 1914 kî-masinaham tahto askiy wîhtamâkêwin ohci miyw-âyâwin ôki Nêhiyawak ohci, kî-nôkohâwin pîhci Nanâkatêyihcikêwin wîhtamâkêwin, êkwa isi okimâhkân ô-sîhkimiwêwin ka-kî-osihtahk ispîhk 1907 kihci wâpahcikêwin ohci nistomitanaw niyânanosâp Nêhiyaw kiskinwahamâtowikamikwa pîhci nisto maskotêwan kâ-piskihtahastâhk. Ôma wîhtamâkêwin kî-nôkohtân pahkân ; mâka kî-natawêyihtâkwan ka-astêkihk pîhci ôma wîhtamâkêwin namôy kî-ohci nôkohtân mîna ayisiniwak namôy kiskêyihtamwak êkwânihi kîkway. Kî-astêw apiscî ka-ki-itahkamikahk kikway ohci Nêhiyaw Kiskinwahamâtowikamikwa, isi kanâcihowin ohci kiskinwahamâtowikamikwa êkwa miyw-âyâwin kiskêyihtamohiwêwin kiskinwahamawâkanak ohci, mêkwâc ispîhk niyânanosâp askiy ka-ihtakohkihk. Êwako ôma miyw-âyâwin kiskinwahamawâkanak ohci, ôma wîhtamâkêwin pîkiskwâtam êkwânima nîsitanaw nêwosâp iyikohk kahkiyaw kiskinwahamawâkanak kiko ka-kî-ayâcik kiskinwahamâtowikamikohk kî-kiskêyihtâkwan ê-nipicik, kiko pêyak kiskinwahamâtowikamik ita File Hills iskonikan, kiko kî-mêkiwak kîhtwâm kîwêtohtêwin, têpakohpomitanaw niyânanosâp iyikohk kî-nipiwak ispîhk iskwêyanihk nikotwâsosâp askiy aspin ôma kiskinwahamâtowikamik ka-kî-yôhtênikâtêk.
Apiscî kakêskimêwin kî-sîhkihkêmikâtêw, (pêyak) Awasimê kiskinwahamâtowikamik apâcihcikana ayis piko nistomitanâw iyikohk awâsisak ohci kiskinwahamâkosiw itahtopiponwêwin kî-itohtêwak ; (nîso) Êkwânihi kapêsiwikamik kiskinwahamâtowikamikwa asici kistikêwina ka-kikamoki ta-osihcikâtêkihk cîki iskonikan owîkiwâw ôki kiskinwahamawâkanak ; (nisto) Êwako kihci-okimânâhk ta-têpêyimow kahkiyaw pisiskêyihtamowin mîna tipêyihcikêwin ohci kiskinwahamâtowikamikwa, aspin ê-kî-asotamân ohci tipahamâtowinihk ta-kêhcinâhow êwako ; êkwa mîna awasimê kî-natawêyihtâkwan êkwâniki Nêhiyawak ta-miyokicik isi wêyôtisiwin mîna iyinîsiwin wiyaww ta-kî-tipahamasocik kanakê pahki itakihtêwin osôniyâmiwâw ohci ; (nêwo) Êkwânihi kiskinwahamâtowikamikohk nitawi-kiskêyihcikêwin êkwânihi ohci kiskinwahamâkêwin ohci mihcêcis Kâ-piskihtahastâhk kiko ita kiskinwahamâtowikamik ka-itastêk, aspin itêyihtamowin êkwânima iskonikana wîpat otipêyimisowiniwâw mîna wiyawâw otasihkêwak pîhci ôma Kâ-piskihtahastâhk ta-takohtêwak isi iyinito pimatisiwin mîna nâkatêyihtamowina ohci Kânata otasihkêw mâmawâyâwinihk ; (niyânan) Êkwânima ka-kanawâpahcikâtêk pêci-nâway kayas mîna miyo wâhkôhtowin tastaw Nêhiyaw kiskinwahamâtowikamikwa êkwa Otayamihâw ayamihêwikamikwa ôma wîhtamâkêwin kî-natawêyihtâkwan êwako Kihci-Kamikohk pakitinam kiki tipêyihcikêwin ohci kiskinwahamâtowikamikwa, sâpô Mâmawohkamâkêwin Opaminikêwak ohci, pêyak nawasônâw itahto ayamihêwikamik mîna pakitêyihcikâsow okimâhkân êkwânima Kihci-Kamikohk ohci. Itowahk mâmawohkamâkêwin ta-ayâwêw omasinahikêsîsiwiw pîhci êkwânima Kihci-Kamikohk mâka miciminamwak tâh-têpi mâmawapiwina, osîhtcikâtêw onahîkâsowin kiki kiskinwahamâkêwak, mîna onâkatêyihcikêw nawasônikêwina êkwa mîna tipêyihcikêwin ohci kiskinwahamâtowikamikwa ; (nikotwâsik) Êkwânihi Âhkami kiskinwahamâtowikamikwa ta-wiyastêw kiki ôhi kiskinwahamâtowikamikwa kistikêwina êkwa sîhkimiwêwin pamihcikêwina tâpiskôc êkwânihi ohci File Hills kistikêwin askiy ta-osîhtcikâtêkihk ; (têpakohp) Êkwânihi miyw-âyâwin nâkatohkâtêwina ohci kiskinwahamawâkanak ta-pisiskêyihcikêw ohci katawa nanâtawihiwêwin wâpahcikêwin êkwa tipiyaw nanâtawihiwêwak ta-sîhkimikâtêk sâpô ohtinamâkêwin itaho kiskinwahamâtowikamik ohci sâpoyowêhtawin nakiskamâkêwin pîhci nâkatêyimiwêwin êkwa nanâtawihiwêwin isâyawin ohci katôhpinêwin.
II. Ôhi tahto askiy nanâtawihiwêwin wîhtamâkêwina tahto-pipon ohci kî-wîhcikâtêw isi nayêhtâwan miyw-âyâwin ohci kiskinwahamawâkanak, kiko pîtos tipiyaw nanâtawihiwêwak sîhkihkêmowak kiki awasimê paminikêwin ohci wiyawâw ka-wâpahtahkik ka-itôtamâkahk ohci tahto-pipon. Êwako ohci ka-itôtamâkahk pêyak êwako wîhtamâkêwin awa Okimâhkân sîhkihmêw omasinahikêwa ispîhk 1909 ta-nakatohkâtahk miyw-âyâwin ohci awâsisak ita kiskinwahamâtowikamikohk ohci Otôskwanihk itêhkêskamik pîhci masinahikan ka-astêw êwako ka-ati pimitisahikâtêk :-
« Mitoni natawêyihtâkwan êkwânihi ôhi ayimihâwi kiskinwahamâtowikamikwa ta-kî-sâkaskinêkihk asici ê-miyw-âyâcik kiskinwahamawâkanak kiki isi êkwânima mêstinikêwin isi Nêhiyaw kiskinwahamâkêwin namôya ta-kî-itwêstamawâtam kahkiyaw têpakêyihtâkwan, mâni piko natawêyihtâkwan ta-kî-kah-kihtwam wâpahtamin tâpiskôc Maskihkîwiyiniw Lafferty mîna nitawâpênikê owâpahcikêwin. «
Ôhi sîhkimiwêwina kî-cîhkêyihtakwan mîna omasinahikêw miywêyihtam ta-atoskatahk wâh-wâpahcikêwin asici Maskihkîwiyiniw J. D. Lafferty ôki nîswâw mitâtahtomitanaw nêmitanaw nistosâp awâsisak ohci ayinânêw kiskinwahamâtowikamikwa pîhci Alberta, asici itahto ka-pimitisahikâtêk kîsihcikâtêwin :-·
(a) Katôhpinêwin kî-ihtakon pâh-pêyakwan isi awâsisak itahto itahtopiponwêwin; (b) Namôy kîkway awâsis ka-pêhow pihtikwêwin isi kiskinwahamâtowikamik kî-ohci miskawâw ta-paspît ohci katôhpinêwin; êkosi kî-kêhcinakwan âsôskamakêwin kî-kahcitinikâtêw owîkiwahk ohci ; (c) Ôma âhkosiwin nôkwan osâmi nipowin isi kiskinwahamawâkanak tastâw niyânan êkwa mitâtaht itahtopiponwêwin ; (d) Iyikohk mitâtahtwâw kihci-mitâtahtomitanaw awâsisak ohci kiskinwahamâkosiw itahtopiponwêwin nitawêyihtamwak pâh-pêyakwan pisiskêyimowin tâpikôc êkwâniki misahkamik awâsisak ka-pêtohtêcik taho askiy mîna itohtêwak kiskinwahamâtowikamikohk tahto pipon.
Kî-natawêyihtâkwan, ka-osihtahk pîhci ôma wîhtamâkêwin, tâpiskôc pêyakwan êkwânihi ka-osihcikâtêkihk pîhci ôma wîhtamâkêwin ispîhk 1907, pimitisahikêwin ohci wâh-wâpahcikêwin ohci nîswâw mitâtahtomitanawnêmitanaw nistosâp awâsisak ; mâka ayis ohci nitawi naskwâwin ohci Mr. D. C. Scott, mîna okakêskimiwêwin isi êkospîhk Opimohtêstamâkêw Okimâhkân, namôy kîkway kî-itocikâtêw ohci Kihci-Kamikohk ta-nakiskâcikâtêk kî-natawêyihtâkwan ka-kî-mêcikcik. Êwako mîna ata itasiwatamowin ohci Onahîkâsow George Adami, Pathologist ohci McGill Kihci-kiskinwahamâtowikamik, mâmiskôcikêwin ohci maskinahikan Opimohtêstamâkêw Okimâhkân ka-kakwêcihkêmohk wiya otaswêwin êwako ôma ohci tipêyihcikêwin êkwa paminikêwin ohci Nêhiyaw kiskinwahamâtowikamikwa. Onahîkâsow Adami kî-wâh-wâpamêw asici omasinahikêw awâsisak pîhci pêyak misi kiskinwahamâtowikamik mîna mitoni kî-kiskêyihtamohâw âyimihowin. Kî-wîhtamâkêw êwako piko mwêstas ka-âhkamêyimohk natocikâtêwin ohci Mr. D. C Scott êwako kahkiyaw âyimihowin ohci Maskihkîwiyiniw Bryce owîhtamâkêwin kî-nakinikâtêw êka ta-ispayik âyimihowin isi ê-kistêyihtâkwahk mâmiskôcikâtêwin ita tahto askiy mâmawapiwin ohci Askiyninahk Katôhpinêwin Mâmawohkamâtowin ispîhk 1910, êkota ispîhk ka-kî-okimâhkâniwîw, mîna êwako piko ohci Mr. Scott okîhkânâkwaniyow asotamâkêwin êkwânima Kihci-Kamikohk ka-otinam nahiyikohk itotamowin isi tipêyimowin asici wîhtamâkêwin. Onahîkâsow Adami mitoni kî-wîhtamâkêw omasinahikanihk isi Opimohtêstamâkêw Okimâhkân :-
« Mâmaskâci ka-miskamân katôhpinêwin kîsinâtahkamikan iyikohk isi ôki awâsisak, êkwa mihcêt kî-kakwâtakihtâwak wîpat ohci mâcihtâwin âhkosiwin, sâpô kîkâc kahkiyaw awiyak kî-âhkosiw, ispîhk sîpâ nâkatêyimiwêwin ta-kî-kipihtikinâtêw. Mitoni niki mâmaskâtên nâkatêyihtamowin ohci kihci-okimânâhk ka-tasihkawakihk ôki awâsisak. Ninohtê asotamâtin êwako piko ôma ohci misi kitimâkinâkêwin kiki ôki awâsisak, êkwâniki pîhtokahâhkanak ohci kihci-okimânâhk êkwa namôya kî-paspîhisowak ka-kwâtakihtâhk ohci ôma âhkosiwin. »
III. Ka-wâh-wâpahcikâtêk omasinahikêwin awa omasinahikêw miskam tipiyawê masinahikan, wiya kî-masinaham isi Okimâhkân ka-itasinahikâtêw Niski-Pîsim 16th, 1911, ka-pimitisahikâtêk kihci masinahikan êwako ôma kiyâmayâwin ohci Kihci-Kamikohk êwako ohci kî-natawêyihtâkwan ôma wîhtamâkêwin. Ôma masinahikan mâmiskôcikâtêw isi kihci miyo âsotamâkêwina ohci Mr. D. C. Scott êwako ôma Kihci-Kamikohk ta-yahkohtêw ta-astahk ôhi itêyihtamowina ka-astêkihk pîhci ôma wîhtamâkêwin ta-waskawêmakahkihk. Ôma masinahikan mîna awasimê masinahikâtêw :-
» Pâsci kêka-mitataht pisim êkwa aspin ôhi ispayiwinwa mîna namôy pêyak niki otihtikon pêyak pîkiskwêwin asici wîhcikâtêwin ta-pimohtatahk ôhi itêyihtamowina ohci wîhtamâkêwin. Ninaspâtisin cî ka–itêyihtamân ocîhkêyimowin Mr. D. C. Scott, ohpikiw okaskihowinihk ta-tipêwê-paminahk Mr. Pedley omâmitonêyihcikêwin, kî-ocipitikôw isi nipahi-cîsihiwêwin ka-itêyihtahk onipwâhkâwin pâh-pêyakwan tâpiskôc ohci Prospero ka- kâmwâcihiwêt êwako ahpô itikwê ta-kî-ohpâstan ohci Katôhpinêwin Mâmawohkamâtowin ahpô piko itê, aspin kiskêyihtam kîspin kî-pwâtawihow ayâw sâpô masinahikan ka-astêyik êwako kî-mêkawîw nâkatêyihtamowin Mr. Pedley mîna kiya. Tâspwâw, kî-pakosêyimow ayisiyiniwak oânwêhtamowina mîna âtawêyihtamowina nisiwanâtisiwin ohci Nêhiyawak; mâka asici koskoniwêwin ohci miyw-âyâwin omâmitonêyihcikaniwa ayisiyiniwak, kiwâpahtênaw êkwa itahto iskonikan, ni-itêyihtên êwako misihowin ta-ohcipayihcikêtêw nanâkatêyihcikêwin kaskamoci-ayâwin, mîna namôy niya tipiyaw itakison ta-atâmêyimikâsôyan. »
Êkospîhk ta-nisitohcikâtêw kiko miywêyihtamowin awa omasinahikêw ka-kî-kaskihot ohci nawasônikêwin awa Maskihkîwiyiniw W. A. Roche isi Okimâhkân Opaminikêw ohci Nêhiyaw Paminikêwin mwêstas ispîhk miyâskamowin askiy iskoyikohk Okimâwêyihtâkosiw R. Rogers ohci, êwako kihci otakoskêwin êwako natonikêwin ohci Opimohtêstamâkêw Okimâhkân, kiko kî-kîsahkamikisiw okîsatoskêwin. Katisk piyisk itwêw, » Onanâtawihiwêwin okimâhkân ihtako ta-nisitohtahk ôma âyimihowin nisitohcikâtêwin isi miyw-âyâwin ohci Nêhiyawak. » Mâcika wîpat nahipayiwin kî-otinikâtêw ta-astahk pîhci masinahikêwin isi Maskihkîwiyiniw Roche, ka-itasinahikâtêw Manitowi-Kîsikani-Pîsim. 9th, 1912, âcimostâkêwin êkwa kiskêyihtamohiwêwin êwako ohci mihcêcis ka-papâmastêki iskonikana êkwânihi miyw-âyâwin kahkiyaw iyikohk mêstinikêwin osâmi ayiwâkês $ nîswâpisk pêyak ayisiyiniw, kiko pôni-pimâtisiwin tipihtâwin pîhci mihcêt ôhi iskonikana kî-ohpastêw iyikohk nêmitanaw ohci kihci-mitâtahtomitanaw. Naskwêwasihtwâwin ka-otihtikohk ôma masinahikêwin astêw pîhci ôma ka-pimitisahikâtêk :-
« Mitoni ihtakon kîkway pîhci ki-itêyihtamowina êwako ta-kî-nakiskikâtêk asici tahto itêyihtamowinahk, êkwa mayâw ispîhk miskamâni nahipayiwin mîna ispîhk nahiyikohk kiki kiya, namiywêyihtên ta-mâmiskotamân ôma âyimihowin asici kiya. »
Ispîhk Maskihkîwiyiniw Roche kî-âhkosiw mîna namatêw kinwêsîs nama kîkway kî-ohci tocikâtêw ; mâka ispîhk kâwî ka-mâci atoskêt omasinahikêw otiskawiskawêwin pîkiskwêhêwin sîhkihkêmow êwako ôma mitoni âyimihowin isi Nêhiyawak ta-kî-mitoni âhkamêyimohk. Kî-wîhcikâtêw êkwânima nanâtawihiwêwin science kiskêyihtam êkwa kîkway ta-itotahkik mîna kîkway ka-natawêyihtakwahk êwako ta-apâcihtahk nahîkâsowin. Maskihkîwiyiniw Roche kî-wîhtamâkêw ispîhk ka-takosinit ohci Nakahpêhanohk kêhcinâc ta-tasihkam âyimihowin. Aspin êkospîhk mâka, êkwa anohc, ôma âyimihowin kî-, pêhtâw âsotamâkêwin.
Omasinahikêw nâmoy têpi wâpahcikêwin atoskêwin ohci itotam aspin Mr. D. C. Scott ka-kî-nawasonihk Opimohtêstamâkêw okimâhkân ispîhk 1913, mâka kî-ohci kîsihcikâtêw itahto askiy isko 1914 êwako nanâtawihiwêwin wîhtamâkêwin, tâpasinahikâtêw pîhci tahto askiy wîhtamâkêwin ohci Kihci-Kamikohk. Nânitaw êkospîhk ka-pimitisahikâtêk ôma masinahikan kî-otihtikon :-
P. H. Bryce, M. D. Nanâtawihiwêwin Owâpahcikêw, Opîtatowêwâwa Atoskêwîkamik.
Ottawa, Pinâwêwi-Pîsim 17, 1914.
Tânisi Nâpêw,
Nanaskomowin ohci nistam kimasinahikan, ka-kakwêcihkêmohk masinahikana ohci Kihci-Kamikohk, ka-astêkihk onanâtawihiwêwinak owîhtamâkêwiniwaw ta-pakitinikâtêkihk kiki kiya, mâcika ta-wâh-wâpahtamin ta-pihkohtâyin wîhtamâkêwin kiki nokohtawin, kinôhtê wîhtamâtin, êwako mâmawohkamâtowin ohci ôma Kihci-Kamikohk, sîpa ôma Pamîstâkêwin Wiyasiwêwin ohci 1908 namôy kî-ohci âkison êkota êkwa aspin ohci kisôniyahkêwin kî-mawinêhikân asicayihk Pîhtokamik Opaminikêw. Tâpwê mîna aspin êkospîhk niki âpacihtânân kipamîstâkêwin askâw; mâka mêkwâc otahk askiy, ka-kiskêyihtamân, namôy kî-ohci natomikawin ta-atoskêyin kiki Kihci-Kamikohk. Niki itwân mîna êwako Maskihkîwiyiniw Grain ohci Winnipeg, mastaw nawasônâw kiki onâkatêyihcikêw nakahpêhanohk kiskinwahamâtowikamikohk êkwa iskonikana mîna otamihikow otatoskêwin. Sîpâ ôhi itahkamikisiwina, namôy ni-itêyihtên ta-kî-kakwêcimikawêyin ta-pakitinamin wîhtamâkêwin ohci nanâtawihiwêwin atoskêwin ka-kiyikawêpayicik Nêhiyawak mêkwâc tako-tipahikêwin askiy.
Ki-nanaskomitin kiki kinîsôhkamâkêwin ta-kwayacihtâyin wîhtamâkêwin kiki nokohtawin.
Kêhcinâ,
DUNCAN C. SCOTT,
D. S. G.I. A.
Ôma kîhkânâkwan macêyihtâkosiwin astêw pîhci ôma mâmaskâci pîkiskwêwin ka-itisahikâtêk, namôy ohci Okimâhkân Maskihkîwiyiniw W. A. Roche, mâka awa opimohtêstamâkêma, ta-nôkwan kiskêyihtamohiwêwin aspin ohci 1908, niyânan tahto askiy wîhtamâkêwina kî-kwayâcihcikâtêwa ohci omasinahikêw, kiko kihci wîhtamâkêwin ohci ayinânêw kiskinwahamâtowikamikwa ohci Otôskwanihk itêhkêskamik asici kî-natawêyihtâkwan asay ka-wîhcikâtêk kî-osihcikâtêw isi sîhkimiwêwina ochi Kihci-Kamikohk ispîhk1909. Kotak oyêsêhcikêwin ka-mêkihk, ohcipayiwin êwako pêyak maskihkiyiniw, aspin êkwa kîsatoskêw kiko miywâsin, mitoni namôy ohci nakacihtâwin ta-tasihkâkêt asici Nêhiyaw âhkosiwina âyimihowin, kî-nawasônâw isi Nanâtawihiwêwin Owâpahcikêw kiki Nakahpêhanohk Kâ-piskihtahastâhk, wâpahcikâtêw iyikohk awa Okimâhkân ê-nâkatohkâtahk kiki nanatawihiwêwin êwako katôhpinêwin âyimihowin. Kanika ôki Sîhkihkêmowin Opaminikêwak ohci ka-nawasonâcik omasinahikêwa namôy kî-ohci mêskotônâw ahpô pakitinâw, kiko kwêskastâwin ohci Pîhtokamik Opaminikêw ohci tipahikêwin iyikohk kaskihcikêwin ka-kaskihcikihk ispîhk 1908 kiki isi yahkihtâw okaskihcikêwin sîpâ ôma oskayi oyahowêwin ohci Pamîstâkêwin Wiyasiwêwin êwako askiy ta-kî-osihcikâtêw.
IV. Ispîhk kî-mâci nôtinikâniwân 1914 êkwa opîtatowêwâwa kî-nakipicikâtêw, mâmaskâci nahipayiwin kî-ispayin sâpô awasimê iyikohk ta-tasihkahk kiki omasinahikêw kihci onahîkâsowin mîna kiskêyihtamowin ta-âpacihtahk isi nânapâcihcikêwin kiki miyw-âyâwin ohci Nêhiyawak ; mâka namwâc pêyakwâw, mwêstas, ôhi pamîstâkêwina ohci omasinahikêw kî-âpacihtân êwako ohci ôma nanâtawihiwêw Okimâhkân, êkwâna ispîhk 1917 kî-âhci-itsahwâw ta-nikânapit awasi Tipiyaw Pamîstâkêwin Mâmawohkamâkêwak, mîna wiya onâkatêyihtamowin kiki mâyinikêskiwin ohci kîkway ka-kêhcinâhow mitoni âyimihowin. Ispîhk 1917, omasinahikêw kwayâcihtâw, natotamawin ohci Mâwacihcikêwin Mâmawohkamâkêwak, masinahikanis, ohci « Mâwacihcikêwin Atoskêwîniwak ohci Kânata, » kiko nâkatohkâtam misi âyimihowin ohci miyw-âyâwin kiko âsônê kakwâtakêyihikowak atoskêwîniwak pêyakôskân. Misâsin natotamâwin kiki ôma masinahikanis sakâpêkinikâtêw isi wawêyîwin ohci pâh-pêyakwan kiskêyihcikêwin isi » Mâwacihcikêwin ôki Atoskêwîniwak ohci Nêhiyaw Ihtasiwin Kânata, » kiko âsay kî-pimohtahêw pâsci nîswâw kihci-mitâtahtomitanaw sêhkê-têpakêyimowin simâkansihkânak kiki Tipêyihcikêwin. Kiki ohcitaw oyêsêhcikêwin ôma masinahikêwin namôy kî-ohci nôkohtân, mâka kî-mêyikawiw okimâhkân ohci Kihci Okimawiwin ispîhk 1918, kiki isi kaykiyaw kiskêyihtamohiwêwina ta-kiskêyihtâkwahk isi Kihci-Okimânâhk. Ôma masinahikêwin mâci môskinam êwako ispîhk 1916 nêwâw mâwaci-kihci-mitâtahtomitanaw,ayinânêwâw mitâtahtomitanaw nikotwâsikomitanaw nîsosâp, nistwâw mitâtahtomitanaw nisto askiya kî-takwastêw pîhci Nêhiyaw iskonikana mîna êkwânihi têpakohpomitanaw nistosâp, têpakohpomitanaw nikotwâsosâp askiya êkospîhk kî-pîkopicikâtêwa; kiko mêkwâc iyikohk kaskihcikêwin kiki kistikêwin askiy êwako askiy kakiyaw Kânata iyikohk $ mitâtahtomitanaw mitâtaht tahtwâpisk, êkwânihi ohci Nêhiyaw iskonikana iyikohk $ nikotwâsikomitanaw kêkâ-mitâtahtosâp tahtwâpisk, êkwa iyikohk piko $ nêmitanaw tahtwâpisk kiki Nova Scotia. Êwako ohci kîhkânâkwan âstamêhk tahtahkwâw ohci wêyôtisiw osihcikêwak Nêhiyaw ihtasiwin Kânata asay kî-kistêyihtâkwan isi Askiy. Kiskêyihtamohiwêwin ohci ka-kî-mêkâtêk pîhci « Atoskêwîniwak » masinahikanis kî-kîhkânâkwan êkwânima nitawâc tâpiskôc mâna iyinoto yahkikin pîhci Nêhiyaw ihtasiwin êwako pêyak.niyânan iyikohk itahto askiy ka-isi mêkâtêk kiki môniyâw ihtasiwin, kî-âciwinikâtêw tastaw 1904 êkwa 1917 pîhci Nêhiyaw ihtasiwin iyikohk itahtopiponwêwin ohci pasci nisitanâw ohci kihci mitâtahtomitanaw, nikotwâsikwâw mitâtahtomitanaw nistomitanaw kêkâ-mitâtaht nisitawêyihtâkosiwin kiko tâpiskôc mâna iyinito yahkikin ta-kî-akihcikâtêw nîsitanaw, kihci-mitâtahtomitanaw ihtasiwin nistosâp askiy aspin ohci. Ôhi naspisîhcikana wâpahcikâtêw kêkâc kahkiyaw ohci ispâw pôni-pimâtisiwin tipihtâwin aspin, ata namôy kîsihcikâtêw, Nêhiyaw nihtâwikiwin tipihtâwin êwako nîsitanaw têpakohposâp iyikohk kihci-mitâtahtomitanaw ahpô ayiwâk ispisci êyikohk kiki kahkiyaw môniyâw ihtasiwin.
Ôma masinahikêwin pîkiskwâtam, « Ayis Nêhiyawak mâna osâmi maskawisîwi-iyiniwak, ocawâsimsiwâwa ka-nihtâwikiyit mâna misikitowak mîna sôhkisowak, mîna miyo kanâci pimâtisiwin ayâwak astamêhk nipowin. Êwako ôki mitâtahtomitanaw nistomitanaw nêwosâp awâsisak ka-nihtâwikicik ita File Hills Kistikêwin Askiy pîhci têpakohposâp askiy, nistomitanaw nêwosâp piko nipowak, kiko ohci niyânanosâp nihtâwikiwina ispîhk 1916 piko kî-nipowak, ka-mêkâtêk osâmi âstamêhk tipihtâwin ohci têpakohpomitanaw têpakohposâp iyikohk kihci-mitâtahtomitanaw pîhci êwako askiy. » Ayis nawâc ayiwâk natawêyihtâkwan ka-otinikâtêk mastaw wîhtamâkêwin ohci pôni-pimâtisiwina isi itahtopiponwêwin iskoyikohk êkwa tânêhki ka-ispayik omasinahikêw pîkiskwêw asici Masinahikêsîsiwiw ohci Nêhiyaw Kihci-Kamikohk ka-kakwêcihkêmohk êkwânihi wîhtamâkêwina. Kî-otihtikow ka-isi pimitisahikâtêk masinahikan:-
Tânisi Maskihkîwiyiniw Bryce, Ottawa, Sâkipakâwi-Pîsim 7, 1918.
Niotihtikon kimasinahikan nistwâw êkwa kakwêcihkêmohk kiki itowahk kihci kiskêyihtamohiwêwin. Namôy nikaskihtân ta-mêkiyân iyikohk âkihtason ka-natotamin ayis namôy ni-otihtikonân kihci kiskêyihtamohiwêwin êkwa, êkwa otâhk askiy niki kahcitinênân iyikohk ohci nihtâwikiwin êkwa pôni-pimâtisiwina ohci itahto Paminikêwin. Namôy kî-ohci tâpasinahikâtêwa mîna êwako ohci namôy ihtakonwa kiki mâtinamâkêwin. Tânêhki ka-ispayik ôhi pôni-pimâtisiwina namôy wîhkâc masinahikâtêwa pîhci wîhtamâkêwina mîna namôy ni-ayânân kiskêyihtamohiwêwin.
Ki-nahihtamo-atoskêyâkan,
(Owîhowin) J. D. McLean,
Nîsôhkamâkêw Opimohtêstamâkêw êkwa Masinahikêsîsiwiw.
Êwako mwêstas ayiwâk mitâtahtomitanaw askiy oyinikêwin Kihci-Kamik Nêhiyaw Paminikêwin pîhci Kânata, ata omasinahikêw kî-mâcihtâw ispîhk 1904 onawasônikêwin ispîhk ka-môsâhkinahk kiskêyihtamohiwêwin ohci âhkosiwina êkwa pôni-pimâtisiwina mihcêcis Nêhiyaw iskonikana ohci, kî-kiskêyihtamôhâw êwako pîhci Kihci-Kamikohk asici nîswâw mitâtahtomitanaw ayênânêwimitanaw têpakohposâp ka-tipahamahcik nanâtawihiwêwinak, ayis kêhciwâc isi otahkiskikêw wanâhikihiwêwin ohci kayâhtê oyakihcikêw êkwa mastaw Opimohtêstamâkêw okimâhkân namôy ihtakon kîkway, itapisiniwin isi kistêyihtcikâtêwin pîhci piko tânima Miyw-âyâwin Kihci-Kamikohk anohc, kiko ayisiyiniwak ahpô wiyawâw Nêhiyawak ta-kî-kiskêyihtamwak kîkway kêhcinâc ka-kistêyihtâkwan pimâtisiwin tastaw ôki pîhtwêwîhamikwa ohci pêyakôskân.
Nâkatohkâtêwin ohci 1916-17 kiskêyihtamohiwêwin wâpahcikâtêw êwako iyikohk kaskihcikêwin iskoyikohk pimatisiwin, nîsitanaw pêyakosâp ohci isko nikotwâsikomitanaw niyânanosâp itahtopiponêwin, ôki Nêhiyawak ohci Alberta ayâwak mitâtahtomitanaw nikotwâsikomitanaw pêyakosâp âstamêhk ihtasiwin, ohci British Columbia kêkâ-mitâtahtwâw mitâtahtomitanaw pêyakosâp âstamêhk, ohci Ontario kêkâ-mitâtahtwâw mitâtahtomitanaw kêkâ- mitâtahtomitanaw pêyakosâp âstamêhk êkwa ohci Nova Scotia nistomitanaw kêkâ-mitâtahtwâw mitâtahtomitanaw kêkâ-mitâtaht âstamêhk. Kiki isi mâka ta-wâpahtahiwêhk tânisi isi Nêhiyaw ihtasiwin ta-yahkipitcikâtêk, omasinahikêw kahcitinam ohci Mr. W. M. Graham, ispîhk wiya Okimâhkân ohci File Hills askiy ispîhk 1901 isko1917, ka-kîsihcikâtêk masinahikan kiki ôma iskoyikohk. Pîhci êkota piko niyânanomitanaw nistosâp pîtatowêwak ohci cîki Nêhiyaw kiskinwahamâtowikamikwa, mâcihtahk asici niyânan ispîhk 1901, kî-otasihkêwak pîhci ôma askiy. Mihcêt wîkihtowak mâka niyânanosâp nakatamwak ahpô pôni-pimâtisiw pâmwayês wîkihtowin. Ispîhk Pinâwêwi-Pîsim 1917 kî-ihtakowak owîkowak nistomitanaw ayênânêwosâp nâpêwak, nîsitanaw nikotwâsosâp iskwêwak êkwa mitâtahtomitanaw nikotwâsik awâsisak, ahpô mitâtahtomitanaw têpakohpomitanaw pîtatowêwak mâmawô. Êwako kiwâpahtênaw oskayi Nêhiyaw ihtasiwin ohci nêmitanaw pêyakosâp nâpêwak ka-ayâcik ita askiy, kiko mitâtahk nipowak katôhpinêwin ohci iyikohk ohci âhkosiwin ohci nîso.têpahkohp askiy êkwa nîsitanaw kêka mitâtaht iskwêwak kiko nisto nipowak êkwa ka-kî-nihtâwikicik mâmawô mitâtahtomitanaw nistomitanâw nêwo awâsisak. Ispîhk 1916 ôma askiy kî-ayâw nistwâw kihci-mitâtahtomitanaw, kêkâ-mitâtahtomitanaw kêkâ-mitâtaht pêyakosâp askiy kî-pîkopicikâtêwa, ayiwâk mitâtahtomitanaw askiy iyikohk pêyak okistikêw. Êwako iyikohk pêyak kêka-mitâtahtosâp iyikohk ohci ka-pîkopicikâtêkihk ohci mitâtahtomitanaw niyânana, kihci-mitâtahtomitanaw ayisiyiniwak mâmawô ôhi Nêhiyaw iskonikana pîhci Kânata, kiko ayênânêwimitanaw têpakohposâp, nêmitanaw kêkâ-mitâtahtomitanaw ayinânêw kistikâna kî-ohpikitân, êkwa nistomitanaw nistosâp, niyânanomitanaw nîsosâp mostosak kî-kanawêyimâwak. Êwako ôma mâh-mêskociwêpinikêwin ka-isi kistêyihtcikâtêk ka-itapisinikâtêk ayasâwâc ta-kî-kitâpahcikâtêw ohci ka-pimitisahikâtêk ôma otinamowin ohci Opimohtêstamâkêw Okimâhkân Otahto askiy Wîhtamâkêwin kiki 1917 ;· « Ôma Nêhiyaw ihtasiwin namôy mâh-mêskocipayin tahto kâh-kîhtwâm askiy. » Tâniyiko kakayêsêyihtâkosiwin ôma wîhtamâkêwin ka-itastêk ta-kî-kitâpahcikâtêw ohci kiskêyihtamohiwêwin êwako tastâw 1906 êkwa 1917 iyikohk itahtopiponwêwin iskoyikohk pâsci nîsitanaw itahto Kâ-piskihtahastâhk mâka nîso Nêhiyawak kî-âciwinikâsowak pîhci ihtasiwin iyikohk ohci nîswâw kihci-mitâtahtomitanaw, nikotwâsikomitanâw nistomitanâw nîsosâp pôni-pimâtisiwina.
Ohcitaw ka-kwêcimikâtêw ; Tânêhki ôma âciwinikêwin ka-kî-ispayik? Ispîhk 1906 ôma wîhtamâkêwin ohci Okimâhkân Nanâtawihiwêwin wâpahcikâtêw êkwânima kiskêyihtamohiwêwin ka-môsahikinâtêk ohci kêkâ-mitâtahtomitanaw kêkâ-mitâtaht tipiyaw nanâtawihiwêwinak ka-ayâcik nâkatêyimiwêwin ohci ihtasiwin têpakohpomitanaw, kihci-mitâtahtomitanaw ohci kî-mêkiwak iyikohk nisto kihci-mitâtahtomitanaw, mitâtahtomitanaw nikotwasikomitanaw kêkâ-mitâtahtsosâp isâyawin ohci katôhpinêwin ahpô isâyawin kiki itahto têpakohp iyikohk ohci nîsitanaw nistosâp kihci-mitâtahtomitanaw, kêka mitataht âhkosiwina kî-wîhcikâtêw, êkwa pôni-pimâtisiwin tipihtâwin pîhci mihcêcis misi iskonikana. Iskonikana kî- ayênânêwimitanaw pêyakosâp. ayênânêw, ayênânêwimitanaw nîsosâp. nikotwâsik, êkwa nistwâwayihk ayênânêwimitanaw nikotwâsosâp.nêmitanaw itahto kihci-mitâtahtomitanaw; kiko iyinito pôni-pimâtisiwin tipihtâwin kiki kihci-mitâtahtomitanaw niyânanosâp, pîhci ôtênâw Hamilton êwako mitataht.nikotwasik ispîhk 1921. Kîkway ôhi âkihtasona ka-âcimostâkêhk kîhkânâkwan kâh-kîhtwâm askiy, âsônê êwako katôhpinêwin, ka-kahcitinikâtêk ispîhk apiscawâsisiwiwin, itocikêmakan âhkosiwina miyitihpihk, âniskokanânihk, oskanihk, êkwa nawac astamêyikohk ôhpanihk êkwa mîna namôy êwako nipahiwêmakan isko osk-âyiwiwin êkospîhk mâna ati yahkohtêwân papâsi isi nipahiwêmakan kîsihcikêwin mîwipiskwanêwin.
Ôma masinahikêwin ka-kwayâcihtâhk ohci omasinahikêw ispîhk 1918 ayiwâkês wâpahcikâtêw êkwânima ôtênâw Hamilton asici ihtasiwin awasimê iyikohk ohci Nêhiyaw ihtasiwin kî-âciniwikâtêw pôni-pimâtisiwin tipihtâwin ohci katôhpinêwin pîhci pâh-pêyakwan iskoyikohk, ohci 1904 isko1917, kêkâc têpakohp.niyânan iyikohk ispayin 1916 iyikohk piko nikotwâsikomitanâw ayênânêwosâp pôni-pimâtisiwina. Ôma masinahikêwin ayiwâkês pîkiskwâtam, » Kîspin pêyakwan êkotowahk nakiskamâkêwin kî-nakiskatomakan tastaw iskonikana ohci miyw-âyâwin-mêkiwin Alberta askiy, mihcêhîs kîkway ahpô itikwê ta-kî-tocikâtêw ta-nakinikâtêk oskânêsiwin paskiyâkêwak tâpiskôc Ayahciyiniwak âcinikêwin ohci ayênânêwimitanâw nêmitanaw nîsosâp ispîhk 1904 isko têpakohpwâw mitâtahtomitanaw nîsitinaw nikotwâsosâp ispîhk 1916, ahpô, pakitinowêwin kiki iyinito yahkikiwin, wanihcikêwin ohci nêmitanaw iyikohk. aspin ta-kî-âkihtahkik nânitaw iyikohk kihci-mitâtahtomitanaw, pêyakosâp. »
V. Iskoyikohk êwako âyimihowin kî-kiskêyihtâkwan isi Okimâwêyihtâkosiw N. W. Rowell, ka-natotam ohci omasinahikêw ispîhk 1918 ta-mêkiw iyikohk kiskêyihtamohiwêwin mîna kîhkâhtowina tânima nâtamâkêw ôma Wiyasiwêwin ka-itêyihtâkwahk ta-nakiskatomakahk isi Okimâwinahk kiki osîhcikâtêwin Kihci-Kamikohk Okimânâhk ohci Miyw-âyâwin.
Mitoni miyawâtamowin êkwânima masinahikêwin ka-nâkatohkâta asici Nêhiyaw miyw-âyâwin âyimihowina ka-mêkawit, asici mîna ka-itêyihtâkwahk Wiyasiwêwin kiki Kihci-Kamik ohci Miyw-âyâwin, kiko astêw tastaw ohtinamâkêwina pêyak kiki ka-kikinikâtêk Nêhiyaw Nanâtawihiwêwin Pamîstakêwin asici mîna kotak Nanâtawihiwêwin Kihci-okimânâhk pamîstâkêwina pîhci oskayi Kihci-Kamikohk. Pîhci ôma kihci nanâtawihiwêwin mâmawohkamâkêwak ka-natomihcik ohci Mr. Rowell ta-mâmiskotamâhkik Wiyasiwêwin, itowahk kikinikêwin kî-pakitêyihcikatêw mîna kahkanowin nokwan pîhci Nistam Ayimihcikêwin pîhci Okimâwinahk. Mâka kîkway ispayin: Kiko kihci mâhtâwisîhcikêwin ka-itahkamikahk mâmaskâci-itêyihtakwahk, ispîhk Nîswâw Ayimihcikêwin ohci Wiyasiwêwin ka-ispayik asici ôma kahkanowin êwako ohci Nêhiyaw Nanâtawihiwêwin Pamîstakêwin patotêpicikâtêw. Kî-masinahikâtêw êkwânima ohci 1913 ispîhk isko Maskihkîwiyiniw W. A. Roche okitâhtascikêwin ohci kihci-okimânâhk ispîhk 1917 ta-kwayâcihtahk kiki nawat sôhkisow mîna nâkatawêyihtam pimohtêstamâkêw ohci Mâmawipayiwin, ôhi nâkatohkâtêwina ohci Nanâtawihiwêwin Okimâhkân Owâpahcikêw isi Nêhiyaw Kihci-Kamikohk, ka-kî-atoskatahk pônipayiw ; anohcihkê wâpahta kîsihcikâtêwin ohci kahkiyaw ôma miyw-âyâwin wiyasiwêwin kiko ka-kî-âyimihikôt tântahto askiy, pwâtawihowin ohci pêyak kihci miyw-âyâwin akâwâtamowin, kiko ka-kî-pakosêyimôt ta-nisitohcikâtêyik.
Kîspin omasinahikêw kî-mâmaskâtam iyikhohk ohci pwâtawihcikêwin ahpô kaskamoci-ayâwin ohci nanâtawihiwêwin Okimâhkân isi âyimihowin ohci Nêhiyaw miyw-âyâwin âyimihowin, wâpahtam êkwa êka ta-pakosêyimôhk nânapâcihcikêwin ispîhk oskayi Okimâhkân ohci Miyw-âyâwin, awina ka-kî-otayisinâkêw isi Kakêpâtis ohci Ayisiyininahk Osîhkiskawêw, awa Osâkôcihiwêw ohci Nakinikâtêwin, Opaskiyâkêw ohci Awahkânihkêwin, awa Onâkatêyimiwêw ohci Iskwêw Omiyikosiwiniwâw, êkwa awa Asiskîhkwânâpisk ohci Kânata otasihkêw Omacihtwâw, ta-kî-asici kahkiyaw ka-asastêk kiskêyihtamowin êkwa kiskêyihtamohiwêwin pâmwayês wiya atâmêyimâw isi ayiwâk kapê kakwâtakihtâwin êkwa mâyinikêskiwin ôhi Pîhtokahâhkana ohci Kânata otasihkêwak, kiko pêyak Kihci-Okimânâhk kâh-kîhtwâm kotak kî-osihtâwak tipêyimowin asici êkwa awîniki simâkanisihkânak mîna okimâhkânak kî-kihci-asotamâkêwak ta-wîcihacik mîna nâtâmostawêwak.
Katisk kiskêyihtamohiwêwin mâka, ta-kî-paminam ta-wâsaskotênahk êwako ka-kaskâpitênakwahk âyimihowin. Asici ôma osîhtcikâtêwin ohci Mâmawinitowin Kihci-Okimânâhk sâsamîna itênikêwin ohci masinahikêwin kî-osihcikâtêw êkwa êkospîhk ayiwâkêyimow Oyasiwêw Opaminikêw, kî-macêyihtâkosiw mîna watakamisiw ohci pimipahtâwin Wiyasiwêwin, kiko masaskonamawâwak mihcêt ociwâmiskwêma, êkwâniki êkwa kî-ispayikasôwak Okimâhkân ohci Pîhtokamik. Êwako âkawâtamowin kiki sôhkâtisiwin êkwa kiki tipêyihcikêwin nawasônikêwina ta-kî-asêpayihikâtêk piko tânima mistahi itêyihtamowinahk tâpiskôc ta-paspînahk pimatisiwin ohci Nêhiyawak piko ta-nitisohcikâtêk ohci ôma ka-pimitisahikâtêk wîhtamâkêwin ohci Okimâwêyihtâkosiw A, Meighen, Okimâhkân ohci Pîhtokamik êkwa mêkwâc Kihci Okimâw. Ispîhk Pinâwêwi-Pîsim 8th, 1920, oyakihcikêwina ohci Nêhiyaw Kihci-Kamikohk kî-sîpâ itêyihtamowinahk astêw pîhci Okimâwinahk. Pâskinikêwin nistwâw kihci-mitâtahtomitanaw nîswâw mitâtahtomitanaw têpakohpomitanaw niyânanosâp ohci Kihci-mâmiskôcikâtêwina astêw ita ka-pimitisahikâtêk :-
Mr. D. D. McKenzie, « Nisitohtên êkwânima kostâtikosi misiwanâcipayiwin ispayinwa tastaw wiyawaw (Nêhiyawak) isi katôhpinêwin êkwa isi pimâtisiwin namôy sôskwâc ta-isi kanawêymihcik ohci kakwâtakihtawin ohci ka-mâkwêyimohk âhkosiwin. Namiywêyihtên wîpac ta-kiskêyihtamân kîspin êkwânima atoskêwîkamik ohci Kihci-Kamikohk ê-kî-wî-âhtastahk isi Kihci-Kamik ohci Miyw-âyâwin. »
Mr. Meighen, « Ôma Miyw-âyâwin Kihci-Kamikohk namôy ayâw sôhkâtisiwin ta-otinahk âyimihowin ohci miyw-âyâwin isi Nêhiyawak. Namwâc êkwânima kikinikatêw pîhci Wiyasiwêwin ka-tasihkikâtêk kihci-kamikohk. Ohcitaw kî-patâpahcikâtêw ohci ôma Wiyasiwêwin. Namôy niki ohci-itêyihtên mîna namôy ni-itêyihtên êskwa ta-kî-itâpatan kiki Miyw-âyâwin Kihci-Kamikohk ta-atoskatahk êwako atoskêwin, ayis ta-natawêyihtâkwan naspisîhcikêwin mâmawohkamâtowin awasitê pâtos-âyihk itêhkêskamikohk, ita Nêhiyaw iskonikanahk ka-astêkihk, êkwa ta-ihtakon osîhtcikâtêwin nawac piko tâskinikêwin tipêyihcikêwin mîna tipêyihtakosiwin ohci Nêhiyawak. »
Mr. Béland, « Katôhpinêwin cî yahkipayin ahpô âciwinikêwin tastaw Nêhiyawak? »
Mr. Meighen, « Namôy kêhcinâc ka-kî-wîhtamatin êkwânima kikakwêcihkêmowin. Namôy nitâpwêyihtênân ê-yahkipayin, mâka namôy mîna âciwinikêwin.
Pîhci ôma mâmiskôcikêwin ohci Okimâhkân kiwâpahtênâw mitoni naspasinahikêwin tipêyihtakosiwin, sîhkihkêmowin ohci otahkiskikêwin Opimohtêstamâkêw Okimâhkân, kiko nakinam minoni wêhci mîna ka-âpatêyihtâkwahk nôcihtâwin ta-tasihka asici miyw-âyâwin âyimihowin ohci Nêhiyawak asici mastaw kiskêyihtamowina. Ta-ay-itwêhk êwako wawânêyihtamowin ta-ispayin êwako tâpiskôc ta-itwêhk êwako mâmawohkamâtowin tastaw ayisiyinwak isi ka-nitawêyihtâkwahk ohciyâwin kisipâyiwin êwako mâyêyihtamowin ; mâka » mâmawohkamâtowin tastaw Okimânâhk êkwa Kihci-okimânâhk Miyw-âyâwin Kihci-Kamikohk êwako ita kanika kiko yahkohtêwin ka-osihcikâtêk, kiko ayiwâkês pêyâhtakêyimowin isîhcikâtêw pîhci mâmawohkamâtowin êwako pêyakwâw ispîhk mâyi-wîcêhtowin tahtoskânêsiwak. Awa Okimâhkân kî-itwêw namôy ta-kî-mêkiw miyo-mâmiskômiwêwin isi Maskihkîwiyiniw Beland okakwêcihkêmowin, kiko katisk kitimâkimêw Nêhiyawak isi omisiwanâcipayiwin isi kitimâki naskwêwasihtwâwin ohci mitoni utter tâpwê kakwâtakêyimowin mîna wanihtawin yahkipayiwin, ohcipayiwin wakîc mâyêyihtamowin « masaskonamawêwin. »
Êkois ki-miskêynaw iyikohk piko $ mitâtahtomitanaw. kihci-mitâtahtomitanaw tahtwâpisk kî-ahâw tahto askiy kiki oyakihcikêwin isi ta-kakwê-kipihtinikâtêk katôhpinêwin tastaw mitâtahtomitanaw niyânanomitanaw, kihci-mitâtahtomitanaw Nêhiyawak ka-ayacik miswê Kânata pâsci nisto mitâtahtomitanaw iskonikana, kiko Ôtênâw ohci Ottawa, asici nânitaw pêyakwan ihtasiwin ka-ayâcik nisto âhkosîwikamikwa kî-mêstinikêw êkwa $ nisto mitanâw nêmitanaw nîsosâp kihci-mitâtahtomitanaw, ayênânêwosâp nikotwâsikomitanâw. niyânanomitanaw nêwosâp tahtwâpisk ispîhk 1919 kiko $ nisto mitanâw nistosâp kihci-mitâtahtomitanaw, nisto mitanâw nikotwâsosâp nêwo. têpakohpomitanaw tahtwâpisk êwako kî-manâcihaw isi katôhpinêwin otahkosiwak piko kiki. Mihcêt ôhi âyimihowina tastaw Nêhiyawak mihcêtwâw kî-wîhcikâtêwa mâka, mâka êkotowahk nakiskamâkêwina asici ôhi, kî-mîna kîhkânâkwana. Piko ta-kî-itwêhk piko tânima kitimahiwêwin ahpô nêsowâw kîhkâhtowina Kihci Okimâw ohci ka-miciminahk nîkânohk nâkatêyihtamowin isi ôhi tipahamâtowinihk pîhtokahâhkana Kânata namôy wêhci ta-kî-osihcikâtêw, êkwa kiskisiwin mâmaskâci nahiskamowin ohci Mistikôsîmow omasinahikêw, êwako ôma ohci Tipahamâtowinihk isi Shackmaxon tastaw Wm. Penn êkwa Nêhiyawak, kiko ka-kiskinohtatahk isi « êwako piko ka-kiskêyihtâkwahk tipahamâtowinihk tastaw pikwaciyiniwak êkwa Otayamihâwak êkwânima namôy wîhkâc kî-kihci-asotamâkân mîna pîkonikâtêw. «
Êwakoyikohk ohci ôma mâyi âtawêyihtamowin kiki tipahamâtowinihk asotamâkêwina ta- pisiskêyihcikêk miyopayiwin ohci Nêhiyaw pîhtokahâhkana ohci tahtoskânêsiwak ta-kî- kanawâpahcikâtêk ohci kiskêyihtamohiwêwina pêyakwâw sâsamina pêcikâtêw ita mâmawapiwin ohci Askiyninahk Katôhpinêwin Mâmawohkamâtowin ispîhk tahto askiy mâmawapiwin ka-miciminikâtêk ita Ottawa ispîhk Niski-Pîsim 17th, 1922. Awa okimâhkân ohci Qu’Appelle Âhkosîwikamik, Kisiskâciwani-Sîpiy, kî-miyikâtêw êkota ka-itôtamâkahk ohci kihci kihcinâkatohkâtêwin ohci kihci-mitâtahtomitanaw niyânanosâp, têpakohpomitanaw niyânanosâp awâsisak ohci kiskinwahamâkosiw itahtopiponwêwin kiko nahipayiwin kî-ohtinikâtêw ohci mâwaci mastaw kiskêyihtamowina nakiskamâkêwin. Ôhci êwako mitâtahtomitanâw têpakohpomitanaw niyânanosâp êkwâniki Nêhiyaw awâsisak, mîna êwako, mitoni mâmaskâci, êkwânima kiskêyihtamohiwêwin ka-miyikâtêk atiht kêka-mitâtaht nistosâp iyikohk kî-nokwan kêhcinahowin katôhpinêwin âhkosiwin nahipayin mitoni asici atoskêwin ka-itocikâtêk ohci Maskihkîwiyiniw Lafferty êkwa omasinahikêw pîhci Alberta Nêhiyaw kiskinwahamâtowikamikohk ispîhk1909.
Tâpwê êkwânima kitimâkan êwako mêkwâc nistosâp askiy aspin ôma mêskanâs ohci âhkosiwin êkwa pôni-pimâtisiwin kî-ispayin êka ê-wâpênikêhk kiki piko itowahk nahta âhkamêyimowin ôki Kihci-Kamik ohci Nêhiyaw Paminikêwin, ka-kî-astahk ohci B. N. A. Wiyasiwêwin âsônê ka-pisiskêyihtahkik Nêhiyaw ihtasiwin, êkwa êwako Okimânâhk Katôhpinêwin Mâmawohkamâkêwak itêyihtam êkwa wiya otatoskêwin ta-nôkohtât ôma kiskêyihtamohiwêwin êwako ohci ôki awâsisak ka-wîkicik pîhci otipiyawê Kâ-piskihtahastâhk.
ÂSTACIKOWIN.
Ôma âcimowin ta-kî-masinahikâtêk kayas mîna ta-miyikâtêk isi askiyininahk ; mâka ni-kihci-pîkiskwêwin atoskêwîkamihko isi Pamîstâkêwin Atoskêyâkan ni-kihci-itwân êkwânima « êka asici tipêyihcikêwin êwako ohci, namôy na-âcimostâkân ahpô na-pîkiskwâtên kîkway ta-kiskêyihtâkwahk âyimihowin ahpô kîkway ka-itahkamikahk isi nikiskêyihtamowin êwako ohci nitatoskêwin isi Nanâtawihiwêwin Okimâhkân Owâpahcikêw ohci Nêhiyaw Paminikêwin. » Anohc nitipêyimison ta-pîkiskwêyân, ka-kîsatoskêyân ohci Pamîstâkêwin êkwa êwako ohci nikaskêyihtân êkwa ta-masinahikêyân kîsihcikâtêwin isi ôma âcimowin. Asay kî-wîhcikâtêw ispîhk 1918 êkwa 1919 ka-kî-pakitinamâm isi êkospîhk awa Okimâhkân ohci Opîtatowêwâwa, awa Okimâwêyihtâkosiw J. A. Calder êkwa isi Okimâhkân ohci Mâmawohkamâkêwak, tawa Okimâwêyihtâkosiw N. W. Rowell nanâtohk masinahikana êwako ôma osihcikâtêwin Kihci-Kamikohk Okimânâhk ohci Miyw-âyâwin, tastaw ka-astêkihk itasinahikatêwina ohci ôma Wiyasiwêwin kiko mwêstas ispayin Wiyasiwêwin kî-osihcikâtêw Kihci-Kamikohk ahpô Miyw-âyâwin. Nipakwâtên êwako onîkânohk awa Opimohtêstamâkêw Okimâhkân ohci Miyw-âyâwin kiko ka-miyikowisoyân ka-kî-akawâtamân mwêstas ispîhk nisitanâw nîsosâp isi Okimâhkân Nanâtawihiwêwin ohci Ontario, êkwa niyânanosâp askiy isi Okimâhkân Nanâtawihiwêwin ohci Opîtatowêwâwa êkwa Nêhiyaw Paminikêwin kî-miyikâtêw isi kotak awiyak, mitoni wayawîtimihk ohci Kihci-okimânâhk Pamîstâkêwin mîna pêkonikâtêw itasiwêwin ohci nîkânapihiwêwin, kiko ta-kî-mâna sâkohtwâw ispîhk sîtoskâkêwin pamihcikêwin ê-kî-wêpinikâtêk. Oyêsêhcikêwin ka-mêkihk êwako ohci ati-kêhtê-ayiwîwin, ata katisk ishîhk nîkânohk ohci Auditor Opaminikêw kî-sakaskinikâtêw nîkânapihiwêwin ohci pêyak nikotwâsikomitanâw niyânosâp itahtopiponêw, kiko Opimohtêstamâkêw isi Onotinitowi Kihci-Kamikohk kî-kaskihcikêw $ têpahkohp kihci-mitâtahtomitanaw tahtwâpisk tahto askiy, êwako êyiwêhk kâhcitinam iyikohk itahtopiponwêwin.
Tâpwê piko ani niki itêyihtên âyiman ta-âhkamêyihtamân mîna ta-miciminamân nimanâtisiwin isi âstamapiw, mêkwâc ka-atoskêyân, kiko ka-kî-itotamân kiki niyânanosâp askiy isi Okimâhkân Nanâtawihiwêwin êkwa niki kakwêcihkêmôn kiki kotak miywêyihtâkwan atoskêwin. Êkwânihi ninatotamâkêwina isi nîkânohk kî-itêyihtakwan kwayask nahiyikohk ta-kî-macêyihtâcikatew ohci ôma ka-pimitisahikâtêk ka-itisahikâtêk isi nistês Rev. Onahîkâsow Bryce, D.D., ohci Wînipêk. Masinahikêwin ohci Victoria, B. C, ispîhk Niski-Pîsim 9th, 1920, niki wîhtamâk, mâmiskôcikâtêwin ohci masinahikan ka-otihtikot ohci awa Okimâwêyihtâkosiw Mr. Calder isi mâmiskôcikêwin wiya ohci omasinahikan :-
« Mitoni nimamihcihtân kistês otâpahtamowin ka-wîhcikâtêk wiya otâyimihowin ôta, êkwa tipiyawê nimiyohtên piko kîkway ta-itotamâm ta-wîcihiwêwiyân. Ispîhk Tipiyaw Miyw-âyâwin Kihci-Kamikohk kî-osihcikâtêw, kistês tâpwê kî-ayâw kaskihtamasoiwn ta-nawasônihk isi Opimohtêstamâkêw Okimâhkân. Mâka ayis ohci ati-kêhtê-ayiwîwin, Mâmawohkamâkêwak pêyisk kisipayihtâw nawac oskinîkiw ta-kî-otihtikot nawasônikêwin. Kihci-okimânâhk âskaw kî-itêyihtamwak ta-ahâcik kistêsa pîhci kotak atoskêwîkamik ohci ôma Pamîstakêwin, mîna namôy ânwêyihtên êwako ta-itocikâtêw nanitaw isi ahpô kotak isi nawac wîpacîs. Wiya êkwa okimâhkân ohci tipiyaw Miyw-âyâwin Kihci-Kamikohk. Tâpwê mîna êkota ta-kî-ayâw mâka namôy êwako cihkêyihtam. Kiki êwako ohci kotak nahawâscikêwin, kîspin ta-kaskihohk piko ta-osihcikâtêw.«
Owîhowin, J. A. Calder.
Nikisiwâsiwin ka-isi pamihiwêhk piko ta-kî-mâmitonêyihcikâtêk ispîhk awa tipiyawê Mr. Calder nakiskamohtatam ôma Wiyasiwêwin ispîhk 1920, ka-isi kiskêyihtâkwahk Calder Wiyasiwêwin, pakitinikêwin kiki ôma « Kîsatoskêwin ohci Atiht Tipêyihtâkosiwak ohci Pamîstâkêwin. » Ôma Wiyasiwêwin pîkiskwâtam pikwâna ka-kîsatoskêw sîpâ êkwânima ta-otihtikow 1/60 ohci okaskihcikê itahto askiy opamîstakêwin. Mâcika êkosi kî-ispayin ispîhk 17th Takwâki-Pîsim 1920, niki otihtikon masinahikan kî-natawêyihtâkwan kiki nikîsatoskêwin sîpâ ôma Wiyasiwêwin. Ôma kahkanowin ohci ôma Wiyasiwêwin mâmiskôcikâtêw kiki nikiskêyihtamohiwêwin wîhcikâtêw :-
» Pahki nîso (ayinânêw). Ispîhk ka-kî-itêyihtakwahk ka-kîsatoskâtêwhk piko awiyak sîpâ ohtinamâkêwina ohci ôma Wiyasiwêwin, wîhtamakêwin isi masinahikêwin ka-wîhtamakêhk ôma oyêsêhcikêwin kiki itowahk kîsatoskêwin ta-itisahikâtêw isi êkwâna ayisiyiniw, êkwa ta-ayâw miyikosiwin ta-natotahk isi Tipiyaw Pamîstâkêwin Mâmawohkamâkêwak, êkwa Mâmawohkamâkêwak, mwêstas ispîhk ka-mêkawit ayisiyiniw nahipayiwin ta-pêhtahk, tmitoni a- wîhtamâkêw isi Owiyasiwêwikimâw pîhci Mâmawohkamâkêwak êkwa itêyihtamowin ohci Mâmawohkamâkêwak êkota ohci êwako iskwêyanihk. «
Niki natotamân mîna êkota ninatotamawin kî-wîhtên nama kîkway oyêsêhcikêwin kî-ohci masinahikâtêw ka-isi wîhcikâtêk pîhci ôma Wiyasiwêwin, êkwa ayiwâkês kêyapic namôy Okimâhkân Nanâtawihiwêwin niki itapin pîhci Kihci-Kamik ohci Nêhiyaw Paminikêwin ka-kî-isi itastêk ita Sîhkihkêmowin Opaminikêwak ohci 1904.
Isîhcikâtêwin ôma nâkatohkêwin ka-osihtahk pîhci ninatotamawin nimiskên ôma ka-pimitisahikâtêk pîhci Kihci-mâmiskôcikâtêwina ispîhk Pinâwêwi-Pîsim 8th, 1921. Ôma âyimihowin ka-nâkatohkâtcikâtêk êwako kwêskastâwin isi Calder Wiyasiwêwin :
Mr. Fielding: Mâka âyimihiwêwina asây niki otihtikon ohci nâpêwak ta-ati-kêhtê-ayiwîwak, atihk itêymîwak ôsam kêhtê-aya, namôy niya, ka-wîtamakawêyân ohci okîsatoskêwin, ata sawêyihtâkosiw asici miyw-âyâwin mîna sôhkâtisiwin, nânapo mâmitonêyihcikêwin mîna maskawâtisiwin, mîna kahkiyaw kaskihtawak ta-patitinihk ohci otatoskêwin. Tânisi isi êwako nâpêw isipamihâw?
Mr. Calder: Namôy pêyak nâpêw ta-wîhtamakawôw kîspin piko katawa opaminikêw kî-wîhtamakêw ohci isayawin êwako ohci askininahk nâkatohkâtamowin ta-kî-kîsatoskêk…
Mr. Calder: Êwako kihci kî-âpacihcikâtêw kayahtê mîna êkwânima kîkway oyasiwêwina mâmitonêyihtam otahk askiy. Ôma kakwêcihkêmowin ohci itahtopiponwêwin piko namôy kî-ohci mâmitonêyihcikâtêw.
Mâka ayis namôy ê-kî-ohci itêyihtakwahk êkwâna Maskihkîwiyiniw W. A. Roche, anohc êkwa Kihci-onikânapiw ohci Tipiyaw Pamîstâkêwin Mâmawohkamâkêwak, awina mêkwâc askiya 1913-17 kiskinawâcihcikâsôw ê-kî-pwâtawihow ta-âpacihtât nipamîstâkêwin ispîhk wiya Okimâhkân ohci Nêhiyaw Paminikêwin anohc êkwa ta-itêyihtakwahk nipamîstâkêwin ê-natawêyihtâkwahk pîhci êkwânima Kihci-Kamikohk. Mâcika nimawinêskâkêwin nâmoy âpatan; niâhtascikêwin ohci ôma Pamîstakêwin kî-wiyasiwâcikâtêw mîna niki otihtikon ka-pimitisahikâtêk ôhi Sîhkihkêmowin Opaminikêwak :
Ottawa, 14th Mikisiwi-Pîsim., 1921.
Ôki Mâmawohkamâkêwak miciminamwak wîhtamâkêwin, ka-itasinahikâtêw Mikisiwi-Pîsim. 1st, 1921, ohci ka-atokatahk Masinahikêsîsiwiw ohci Kânata, ohci Tipiyaw Pamîstâkêwin Mâmawohkamâkêwak:
Isi tipêyimowin asici ôma ohtinamâkêwin Cap. 67, 10-11 George V. » Wiyasiwêwin ta-pakitinikâtêk kiki Kîsatoskêwin ohci Atiht Tipêyihtâkosiwak ohci Pamîstâkêwin: ôma Pamîstâkêwin piko ta-wîhtamâkêw êkwâna Maskihkîwiyiniw P. H. Bryce Kihci-Kamik ohci Miyw-âyâwin ita Ottawa kî-natawêyihtâkwan ohci Opimohtêstamâkêw Okimâhkân ohci Miyw-âyâwin kiki kîsatoskêwin; êwako sîpâ Pahki nîso (nisto) ohci ka-wîhcikâtêk Wiyasiwêwin kî-mêkawôw tipiyawê mâmawapowin, kiko itôtamâkan pîhci Tipiyaw Pamîstâkêwin Mâmawohkamâkêwak anohc ê-natawêyihtâkwahk onatotamawin namôy ta-pakitihcikâtêyik, mâka okîsatoskêwin ta-mâcihpayik nistam kîsikâw ohci Niski-Pîsim, 1921. Maskihkîwiyiniw Bryce kî-nihtawikîw ispîhk Ohpahowi-Pîsim 17th, 1853, mîna nikoswâsikomitanâw têpakohposâp itahtopiponwêw. Kî-nawasônâw aciyâw isi ôma Pamîstakêwin ispîhk Mikisiwi-Pîsim. 1st, 1904, êkwa mêcimwâci ispîhk Takwâki-Pîsim lst, 1908, mîna êwako ohci kî-atoskêw pîhci Pamîstakêwin têpakohposâp askiy mîna pêyak pîsim ispîhk 1st Niski-Pîsim, 1921, êwako kîsikâw ispîhk okîsatoskêwin kî-asotamâkân ta-mâcihtahk. »
Êkosi kî-ispayin êkwa niki kîsatoskân ispîhk Niski-Pîsim. 1921, êkwa kîkway askiya akihcikâtêwa tahkoc nitatoskêwin isi Kihci-okimânâhk pamîstakêwin, ata niki pêsokawin Ottawa isi onahîkâsow mwêstas ispîhk nîsitanaw nîsosâp askiy pîhci Ontario Miyw-âyâwin Pamîstakêwin, ka-isi pakitinikâtêk kiki Kêhtêwasinahikan Wiyasiwêwin ohci1870. Namôy mîna niki otihtikon mêkiwin ispîhk ka-nakatamân Ontario Pamîstakêwin mwêstas nîsitanaw nîsosâp askiy, oyêsêhcikêwin ka-mêkihk êkospîhk ê-takahkî atoskêyân.
Mêtawâkâtêwin mîna pakwâtikisowin ohci ôma Sîhkihkêmowin Opaminikêwak ta-wâpahcikâtêw ispîhk ka-wîhtamâkêhk êwako tâpiskôc Sîhkihkêmowin ka-sâpohtêmakahk ispîhk Sâkipakâwi-Pîsim 18th, 1921, kîsatoskahêw nîswâw mitâtahtomitanâw nistomitanâw pêyakosâp ayisiyiniwa ohci Customs Kihci-Kamikohk isi pâsci nikotwâsikomitanâw niyânosâp itahtopiponwêwin ; mâka kiko kî-kîskisikâtêw ispîhk kisîstamwak mihcêt otôtêmimâwak êkwâniki ka-kwayask atoskatahkik otatoskêwiniwâw ki-osihcikâtêw. Ôhi êkwa mihcêt kotak Pamîstâkêwin Atoskêyâkans ohci kêkac pêyakwan itahtopiponwêwin ayâwak pîtos Kihci-Kamikohk kêyapic ê-atoskêcik.
Ka-isi wâpacikâtêk, êwako ohci, kahkiyaw kiskêyihtamohiwêwina pîhci ôta ka-mâmiskôcikâtêk niki natotamân kiki wêhci kwayaskwâtisiwin ; êwako ta-pakitinikawêyân ta-atoskêyân isi Okimâhkân Nanâtawihiwêwin ohci Nêhiyaw Paminikêwin, mîna nitâpwêyihtên ni-ayân miyikosiwin ta-natotamân, mwêstas ispîhk sâpô natonikêwin isi kahkiyaw kiskêyihtamohiwêwina ohci ôma nâkatohkêwin, êwako kihci âkwaskikâpawiwin, ka-wîhcikâtêk pîhci ôma âcimowin, ta-kêhcinahow miyw-âyâwin mîna miyopayiwin ohci mitâtahtomitanawâw kihci-mitâtahtomitanaw Nêhiyawak, ôhi Pîhtokahâhkana ohci tahtoskânêsiwin, ta-kêcikonkâtêk.
Aspin ohci ispayiwin Edward I. ayisiyiniwak kî-âpacihtawak omiyikosowiniwaw ta-ascikâtêkihk onatotamawina pâmwayês Kihci-Okimâw êkwa Okimâwinahk. Niakawâtên êkwa manâcihêwêwin isi ta-pêtâyân ninatotamawin kiki Nêhiyawak ohci Kânata pâmwayês Kihci-Okimâw opimohtêstamâkêma êkwa Okimâwinahk ohci Kânata, nikêhcinahon êwako kwayaskwâtisiwin ta-itocikâtêw nanapo wiyawâw mîna niya.
P. H. BRYCE.